Pratimai kojoms – tai fiziniai pratimai, stiprinantys šlaunų (keturgalvį, dvigalvį), sėdmenų ir blauzdų raumenis, naudojant pritūpimus, įtūpstus, mirties trauką ir blauzdų kėlimus, kurie lavina jėgą, stabilumą bei formuoja apatinės kūno dalies raumenų masę.
Kojų raumenų treniruotės apima tris pagrindines grupes: priekinę, užpakalinę ir vidinę šlaunų dalis bei blauzdas. Pagrindiniai raumenys yra keturgalvis šlaunies raumuo (rectus femoris), dvigalvis šlaunies raumuo (biceps femoris), pusgyslinis (semitendinosus), pusplėvinis (semimembranosus), dvilypis blauzdos raumuo (gastrocnemius), plekšninis (soleus) ir priekinis blauzdos raumuo (tibialis anterior). Kiekvienas jų atlieka konkrečias funkcijas judesiuose, stovėsenoje ir stabilume.
Pritūpimai aktyvina visą apatinę kūno dalį: keturgalvį šlaunies raumenį, sėdmenis, dvigalvį šlaunies raumenį, blauzdas ir šerdies raumenis. Šis pratimas padeda kurti jėgą, pusiausvyrą ir formuoja tvirtą apatinę kūno struktūrą.
Kaip atlikti pritūpimą teisingai:
Legpresas izoliuotai treniruoja keturgalvį šlaunies raumenį ir leidžia dirbti su didesniu svoriu, sumažinant nugaros apkrovą.
Vykdymo eiga:
Įtūpstai lavina kiekvieną koją atskirai, dirba keturgalvis, dvigalvis ir sėdmenų raumenys.
Atlikimas:
Mirties trauka treniruoja dvigalvį šlaunies raumenį, sėdmenis, nugarą ir šerdį. Tai vienas iš kompleksinių, daugiausiai raumenų grupių apimančių pratimų.
Vykdymo eiga:
Pasistiebimai stovint arba sėdint:
Kojų raumenis efektyviausia treniruoti 2–3 kartus per savaitę, išlaikant bent vienos dienos poilsio tarpą tarp treniruočių. Tokia dažnio schema leidžia raumenims pilnai atsistatyti, o tai būtina jų augimui.
Raumenų atsistatymas po intensyvios treniruotės trunka vidutiniškai 48–72 valandas, todėl treniruotės kasdien gali slopinti progresą. Ypač svarbu rotuoti treniruojamas raumenų grupes – vieną treniruotę akcentuoti keturgalvius ir sėdmenis, kitą – užpakalinės šlaunies dalies bei blauzdų stiprinimą.
Treniruočių intensyvumas priklauso nuo tikslo:
Integruodami kojų treniruotes į bendrą savaitinį planą kartu su viršutinės kūno dalies ir šerdies pratimais, išlaikysite funkcinį kūno balansą ir sumažinsite traumų riziką.
Tinkama apranga ir avalynė tiesiogiai veikia pratimų saugumą, judesių laisvę ir treniruotės efektyvumą. Kojų treniruotėse itin svarbu stabilumas, todėl sportinės kelnės ar tamprės turi būti elastingos, bet nevaržyti judesių per klubo ir kelio sąnarius. Idealiai tinka drėgmę garinantys audiniai, kurie leidžia odai kvėpuoti ir mažina trintį aktyviausių judesių metu.
Sportinė avalynė turi užtikrinti tvirtą atramą ir minimalų kulno nestabilumą – geriausi pasirinkimai yra treniruočių batai su plokščiu, kietu padu arba specializuoti sunkiosios atletikos batai. Jie leidžia išlaikyti taisyklingą pėdos padėtį per pritūpimus, įtūpstus ar kojų spaudimą treniruoklyje. Minkšti, bėgimui skirti sportbačiai gali sutrikdyti balansą ir sukelti per didelę apkrovą sąnariams.
Moterys ir vyrai dažnai renkasi skirtingus aprangos variantus – vyrams tinka laisvesni šortai ar sportinės kelnės, moterys dažnai renkasi aukšto liemens tampres, kurios papildomai stabilizuoja juosmens sritį.
Svarbiausia – komfortas ir funkcionalumas. Apranga turi leisti laisvai judėti, o batai – išlaikyti kūno ašį net ir didžiausio krūvio metu.
2–3 treniruotės per savaitę užtikrina pakankamą raumenų stimuliavimą ir atsistatymą. Rekomenduojama įtraukti bent vieną dieną poilsio tarp intensyvių kojų treniruočių.
Pagrindiniai raumenys: keturgalvis šlaunies raumuo, didysis sėdmens raumuo, dvigalvis šlaunies raumuo. Papildomi: tiesusis nugaros raumuo, pilvo presas, plekšninis blauzdos raumuo.
Taip. Pritūpimai, įtūpstai, šoniniai pakėlimai, tiltas ar šuoliai aktyvuoja visas pagrindines raumenų grupes. Norint pažangesnių rezultatų, vėliau verta įtraukti papildomą svorį.
Taip, jei atliekama teisingai ir su minimaliu svoriu. Rekomenduojama pradėti su tuščia štanga ar hanteliais ir sutelkti dėmesį į nugaros bei klubų padėtį.
Blauzdų raumenis galima treniruoti tiek treniruotės pradžioje, tiek pabaigoje. Dėl jų struktūros jie gerai reaguoja į dažnesnę apkrovą – 2–4 kartus per savaitę.
Įtūpstai vietoje labiau izoliuoja priekinės šlaunies raumenis, o į priekį – įtraukia daugiau balanso ir sėdmenų aktyvacijos. Abu variantai naudingi ir gali būti kombinuojami.
Ne, nebent treniruojamos skirtingos raumenų grupės (pvz., pirmą dieną – keturgalviai, antrą – sėdmenys ir blauzdos). Kitaip raumenys nespėja atsistatyti, o tai mažina augimą ir didina traumų riziką.
Kai kūno svorio pratimai tampa per lengvi. Jei galite atlikti 15–20 pakartojimų be raumenų nuovargio, metas pridėti pasipriešinimą – hantelius, štangą ar gumas.